Baltasis kraujo kūnelis

Leukocitai, arba baltieji kraujo kūneliai (lot. leucocyti) – didesnės nei eritrocitai judrios kraujo ląstelės, turinčios branduolį. Kaip imuninės sistemos dalis, jie kovoja su infekcijomis bei organizmui svetimomis medžiagomis. Jų dydis 7-20 mikrometrai, o viename mikrolitre yra 4000-8000 leukocitų. Kai jų padaugėja būna leukocitozė, o kai sumažėja leukopenija. Gyvena nuo kelių valandų iki kelerių metų.

Skirstomi į granulocitus ir agranulocitus.

Granulocitai, arba grūdėtieji leukocitai (lot. granulocyti) – jų citoplazmoje gausu tam tikrų granulių, o branduoliai susideda iš segmentų. Be to, granulocitų granulės skirtingai dažosi, todėl jie dar skirstomi į:

neutrofilus – granulės nusidažo neutraliais dažais;
bazofilus – granulės nusidažo šarminiais dažais;
eozinofilus – granulės nusidažo rūgščiais dažais.

Agranulocitai, arba negrūdėtieji leukocitai (lot. agranulocyti) – jų citoplazmoje nėra granulių, o branduoliai nesegmentuoti. Jie skirstomi į dvi grupes:

Neutrofilas

Neutrofilai sudaro didžiausią procentą baltųjų kraujo kūnelių (apie 60%). Šie granulocitai saugo organizmą fagocituodami (virškindami) bakterijas, įvairias atliekas ar kitus svetimkūnius. Kadangi neutrofilų lizosomos neatsinaujina, po kelių patogenų fagocitozių, žūsta. Taip pat, neutrofilai yra labai svarbūs proteolizės (vandens ryšių įterpimas į baltymus, kad šie būtų lengviau skaidomi) vyksmui. Gyvavimo trukmė organizme nuo 3 iki 24 valandų, o tam tikrais atvejais – ir 5 paros^[1].

Bazofilas

Bazofilai sudaro tik 0.01-0.3% visų leukocitų. Daugiausia kovoja su įvairiais alergenais. Bazofiluose yra kaupiamas histaminas, kuris skatina kraujo tekėjimo pagausėjimą tam tikroje vietoje, bei heparinas, kuris neleidžia kraujui užkrešėti per greitai (pavyzdžiui, dar nebaigus kovoti su svetimkūniais).

Eozinofilas

Eozinofilai taip pat dalyvauja svetimkūnių fagocitozėje ir daugiausiai kovoja su įvairiais parazitais, patekusiais į organizmą. Atvirkščiai nei neutrofilų, eozinofilų lizosomos atsinaujina. Pagrindiniai eozinofilų taikiniai - alerginių reakcijų sukėlėjai. Šie granulocitai sudaro 1-6% visų leukocitų organizme ir gyvena apie 8-12 valandų.

Limfocitas

Limfocitai yra dviejų rūšių:

T limfocitas

T limfocitai dar skirstomi į: pagalbinius, citotoksiškus, atminties ir reguliuojančius.

Pagalbiniai T limfocitai padeda B limfocitams subręsti ir aktyvuoja makrofagus bei citotoksiškus T limfocitus, kad šie galėtų atlikti savo funkcijas.
Citotoksiški T limfocitai naikina virusais užkrėstas ir vėžines ląsteles.
Atminties T limfocitų pagrindinė funkcija yra išlaikyti, organizmą puolusių patogenų, antigenų likučius, kad tam pačiam patogenui vėl patekus į organizmą, imuninė sistema sugebėtų su juo susidoroti daug greičiau.
Reguliuojantys T limfocitai atsakingi už pagalbinių ir citotoksiškų T limfocitų deaktyvaciją, pasibaigus patogenų invazijai organizme.
T limfocito 3D vaizdas

B limfocitas

B limfocitai dar skirstomi į: plazminius ir atminties.

Plazminiai B limfocitai gyvuoja labai trumpą laiko tarpą ir jų funkcija yra gaminti antikūnus, kurie jungiasi prie tam tikrų antigenų ir taip padeda makrofagams atpažinti patogenus.
Atminties B limfocitai panašiai kaip ir atminties T limfocitai, saugo informaciją apie puolusius organizmą antigenus.
B limfocito 3D vaizdas

Monocitas

Monocitai, kaip ir neutrofilai, atlieka fagocitozę. Antroji jų funkcija yra „pristatyti“ svetimkūnių antigenus T limfocitams, kad šie galėtų lengviau atpažinti patogenus ir juos pašalinti iš organizmo. Monocitai gyvena ilgiau nei neutrofilai, nes gali atsinaujinti savo lizosomas. Iš kraujo patekę į kitus audinius, monocitai virsta makrofagais ir tada jau fagocituoja negyvas ląsteles bei įvairius mikroorganizmus.

Išnašos

↑ https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6520693/

Šis straipsnis apie anatomiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

v • a • r

Kraujas

[1] ttps://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6520693/

[1]